BIM (angl. Building Information Modeling) Lietuvoje tapo ne tik modernia darbo praktika, bet ir vis dažniau taikomu standartu statybų projektuose. Teisės aktų pokyčiai ir Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) įvedimas rodo, kad BIM tampa neatsiejama statybų sektoriaus kasdienybės dalimi.

 

Kodėl BIM svarbus?

 

BIM esmė – dirbti taip, kad visi projekto dalyviai naudotųsi vienu patikimu informacijos šaltiniu. Tai reiškia, kad projektuotojai, architektai, inžinieriai, rangovai ir užsakovai mato tą pačią informaciją, priima sprendimus remdamiesi naujausiais duomenimis ir gali sekti projekto eigą realiuoju laiku. Toks darbo būdas leidžia:

• Sumažinti klaidų ir nesusikalbėjimo riziką. Rezultatas – mažiau konfliktų ir ginčų tarp projekto dalyvių.
• Anksčiau pastebėti neatitikimus ir problemas bei išspręsti jas dar projektavimo etape, o ne statybų aikštelėje.
• Užtikrinti didesnį projekto skaidrumą;
• Išvengti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų statybų aikštelėje – kuo mažiau netikėtumų, tuo sklandesnė projekto eiga.

Kitaip tariant, BIM keičia darbo kultūrą – nuo fragmentiškos prie bendradarbiavimo pagrindu veikiančios sistemos.

Kas aktualu Lietuvoje šiandien?

 

Lietuvoje BIM pamažu tampa ne tik rekomenduojama, bet ir privaloma praktika. Nacionaliniai teisės aktai apibrėžia, kokiais atvejais BIM yra privalomas, kokie dokumentai turi būti rengiami, kokius duomenis reikia teikti. Svarbus vaidmuo tenka Nacionaliniam statybos informacijos klasifikatoriui (NSIK), kuris nustato bendrą projektų duomenų struktūrą ir klasifikavimo principus. Tai padeda visiems projekto dalyviams naudoti vieningą terminologiją, lengviau derinti skirtingų disciplinų sprendinius ir užtikrinti, kad perduodama informacija būtų suprantama. Tai ypač svarbu UŽSAKOVAMS – jie gauna nuosekliai suklasifikuotus duomenis, kuriuos galima panaudoti ne tik statybos metu, bet ir objekto eksploatacijos bei priežiūros laikotarpiu.

 

Kaip pasiruošti BIM taikymui?

 

BIM diegimas nėra vien technologijų klausimas – jis reikalauja išmanyti dokumentaciją, darbo tvarką ir teisinius aspektus. Procesas prasideda nuo Užsakovo reikalavimų informacijai (EIR), kurie nurodo, kokios informacijos reikia ir kada ji turi būti pateikta. Aiškūs EIR užtikrina, kad visi dalyviai suprastų lūkesčius, dirbtų pagal tuos pačius principus ir išvengtų nereikalingų taisymų. Projekto komanda, atsakydama į šiuos reikalavimus, parengia BIM įgyvendinimo planą (BEP), kuriame nustatoma, kas už ką atsakingas, kaip valdoma informacija bendrojoje duomenų aplinkoje, kokie tikrinimo etapai ir kokybės kriterijai taikomi. Platesniame kontekste šiuos dokumentus papildo ir Projektų įgyvendinimo planas (PIP) – jis apima ne tik BIM procesus, bet ir bendrą projekto valdymo sistemą: tikslus, uždavinius, resursus, grafikus, komunikaciją bei rizikų valdymą. Kartu EIR, BEP ir PIP sukuria aiškią struktūrą, bendrus standartus bei skaidrų procesą, todėl BIM tampa veiksmingu projekto valdymo įrankiu, padedančiu pasiekti tvarką ir sėkmingą rezultatą.

Mokymai, padedantys žengti pirmyn

 

Norint sėkmingai dirbti pagal BIM principus, būtina suprasti tiek teisinius, tiek techninius šio proceso aspektus. Todėl parengėme mokymo kursą – BIM procesas pagal naujausius statybų sektoriaus teisinio reglamentavimo pokyčiu, kuriame apžvelgiami:

• Naujausi Statybos įstatymo ir lydinčių teisės aktų pokyčiai;
• Pagrindiniai BIM dokumentai (EIR, BEP), kaip juos paruošti?;
• Privalomi ir rekomenduojami BIM taikymo atvejai;
• BIM modelio techninė specifikacija ir reikalavimai;
• Vieninga duomenų aplinka (CDE) ir darbo tvarka;
• Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) taikymas.

Tai koncentruota mokymų programa, orientuota į praktinį BIM procesų taikymą ir diegimą. Ji skirti tiek projektuotojams tiek rangovams ar užsakovams.

 

BIM mokymų programa

---

Turite klausimų? Susisiekite su architekte – BIM koordinatore Monika Stelmoke, el. paštu: monika@infoera.lt arba tel.: +370 685 66 312

Susisiekti